 |
| Автор |
Сообщение |
|
k2607
|
|
 10-Мар-10 19:50
|
[spoiler:1ac98455a2=01 etapas, Kovo14 d., Bahreino GP, Sakhiras, 5412 km, 57 ratai] Laimėtojai
2004: M. Schumacheris “Ferrari” 2005: F. Alonso “Renault” 2006: F. Alonso “Renault” 2007: F. Massa “Ferrari” 2008: F. Massa “Ferrari” 2009: J. Buttonas “Brawn”
2004 m. Bahreino GP pradėjo naują – “Formulės-1” Artimuosiuose Rytuose – erą. Trasa yra sukonstruota Sakhire, kuris yra apie 30 km nuo šalies sostinės Manamos. Žiedą projektavo vokietis Hermanas Tilke ir išties padirbėjo neblogai – trasa galima “suskirstyti” mažiausiai į penkis skirtingo ilgio ir tipo žiedus, o tai itin patogu besitreniruojant ar bandant įvairią techniką arba rengiant ne tik ilgų distancijų, o ir trumpesnių atstumų lenktynes. Trasa paruošta taip, kad apie 50 tūkstančių žiūrovų, kurie užima vietas tribūnuose turėtų nepriekaištingą vaizdą į reginį. Spaudos atstovai irgi pamaloninti – jiems skirti 500 vietų spaudos cntre, kur jie gali darbuotis, nušviesdami lenktynių įvykius savo žiūrovams ar skaitytojams. Žiedas yra itin platus, kas jau dabar tapo tarsi mada, projektuojant lenktynines trasas, taigi, įvairiuose vietose lenktynininkai gali naudoti skirtingas trajektotijas. Taip pat numatyta vietų lenkimams, pvz starto-finišo tiesiosios pabaigoje. Lenktynių organizatoriai 2010 m. Sakhiro žiedą papildys papildoma sekcija. Po ketvirtojo anksčiau naudotos trasos posūkio sportininkai suks kairėn. Po penkių posūkių lenktynininkai grįš į ankstesnį žiedą beveik toje pačioje vietoje, kurioje jį ir paliko. Pridėjus papildomą posūkių sekciją, trasa pailgėjo nuo 5,412 km iki 6,299 km. Taip žiedas tapo vienu ilgiausių dabartinėje „Formulėje-1“ ir šiuo atžvilgiu nusileis tik Spa (Belgija). Lenktynes dėl to sudarys ne 57, kaip anksčiau, o 49 ratai. Naujoji trasos dalis yra pastebimai lėta ir gana ankšta. Manoma, kad vidutinis lenktynininkų greitis šiame žiede turėtų pastebimai kristi. 2009 m. greičiausią ratą lenktynių metu nuvažiavęs Jarno Trulli („Toyota“) tai padarė lėkdamas vidutiniškai 206,049 km/val. greičiu.
[spoiler:1ac98455a2=02 etapas, Kovo 28 d., Australijos GP, Melburnas, 5303 km, 58 ratai] Trasos rato įveikimas su Jensonu Buttonu: „Rato pradžioje aš važiuoju įjungęs paskutinę pavarą, tiesiosios pabaigoje greitis siekia 310 km/h, kai aš pradedu stabdyti dešiniajam posūkiui, kurį įveikiu trečiu bėgiu 135 km/h greičiu. Iškart seka kairysis posūkis, kurį įveikiu greitėdamas, maždaug 200 km/h ketvirtu bėgiu. Trumpoje tiesiojoje visą laiką greitėju iki 300 km/h, kol tenka stabdyti iki 80 km/h dešiniajam, antru bėgiu įveikiamam posūkiui. Jį beveik iš karto pakeičia kairysis pasūkis, kurį turiu įveikti lengvai, maždaug 145 km/h greičiu, įjungęs trečią pavarą. Po to aš įveikiu lengvą dešinį posūkį, link jo važiuodamas apie 215 km/h, o įveikus – virš 280 km/h greičiu. Sekantį dešinį posūkį įveikiu antru bėgiu 130 km/h greičiu. Tada žiede seka ilgas dešinysis posūkis, kurį aš įveikiu giliai nuspaudęs akseleratoriaus pedalą. Čia mano kūną veikia maksimalios išcentrinės jėgos, posūkyje važiuoju maždaug 265 km/h greičiu įjungęs penktą pavarą. Galiausiai pasiekiu kažkur 285 km/h greitį ir labai smarkiai stabdau prieš antru bėgiu įveikiamą dešinį posūkį, mano greitis siekia 100 km/h, kai nuo čia seka staigus kairysis posūkis, kuris reikalauja didelio dėmesio sutelkimo, ir aš turiu būti labai atsargus, kai įveikiu jį 180 km/h greičiu, trečiu bėgiu. Baigdamas šią trasos sekciją aš greitėju iki 300 km/h. Toliau seka greitas ir labai sunkus „chicane“ tipo kairys-dešinys posūkis, kurį aš įveikiu maždaug 120 km/h greičiu prieš kitą pagreitėjimą iki 300 km/h. Sekantis yra vienas iš dviejų sunkių posūkių – antru bėgiu 120 km/h greičiu įveikiamas dešinysis posūkis. Tarp dviejų posūkių mano greitis siekia 230 km/h ir čia važiuoju įjungęs ketvirtą pavarą. Lieku įjungęs ketvirtą bėgį, tačiau stabdau iki 150 km/h dešiniam posūkiui, po to greitėju iki 245 km/h prieš įjungiant antrą pavarą ir pristabdžius iki 80 km/h įveikiu kairįjį posūkį. Paskutinis, dešinysis posūkis, kuris veda į starto-finišo tiesiąją yra įveikiamas maždaug 150 km/h greičiu. Šio posūkio įveikimas yra lemiamas, jei aš noriu geru greičiu pradėti sekantį ratą.“
Laimėtojai
1992: G. Bergeris “McLaren” 1993: A. Senna “McLaren” 1994: N. Mansellas “Williams” 1995: D. Hillas “Williams” 1996: D. Hillas “Williams” 1997: D. Coulthardas “McLaren” 1998: M. Hakkinenas “McLaren” 1999: E. Irvine’as “Ferrari” 2000: M. Schumacheris “Ferrari” 2001: M. Schumacheris “Ferrari” 2002: M. Schumacheris “Ferrari” 2003: D. Coulthardas “McLaren” 2004: M. Schumacheris “Ferrari” 2005: G. Fisichella “Renault” 2006: F. Alonso “Renault” 2007: K. Raikkonenas “Ferrari” 2008: L. Hamiltonas “McLaren” 2009: J. Buttonas “Brawn”
Lenkimai
Dažniausiai lenkimams naudojamos vietos/posūkiai: Jones, Brabham, Albert road, Clark. Daugiausia lenkimų užfiksuota: apytiksliai vienodai visose minimose vietose.
Melburnas ir Sydney’us tapo pirmais Australijos miestais, kuriuose buvo rengiamos lenktynės. Ir nors jokių specialiai sukurtų trasų nebuta, o lenktyniauta gatvemis, aerouosto teritorijomis, papludymiais ir išdžiuvusių ežerų dugnais, nuo 1920-ųjų metų abu miestai įrengė specialias trasas. Melburno Motodromas buvo didžiuliu ir labai ispūdingu, bet jo aptarnavimui reikėjo daug lėšų ir žmonių resursų, tad metams bėgant jo buvo atsisakyta. 1953-ais metais buvo pastatyta nauja trasa - Albert Parkas. Geografiškai trasa buvo Melburne, šiek tiek į pietus nuo miesto centro. Jos ilgis buvo beveik 7 km. Nors viskas klostėsi itin puikiai, vietiniai politikai uždarė trasą 1958-ais. Vėliau lenktynės vyko dar dvejuose trasose – Calderio ir Sandown Parke. Tačiau jose nevyko F-1 čempionato įskaitinės lenktynės. Australijos “Grand Prix” vardą 1985-ais pereme Adelaide. Pasikeitus valdžiai prasidejo derybos su Bernie Ecclestone’u, kad “Grand Prix” lenktynės vyktų Melburne. Tai įvyko 1993-ųjų rugsėjį, bet lenktynės Albert Parke įvyko tik 1996-ais, kai baigėsi kontraktas su Adelaides trasa. Pirmasis “Grand Prix” Melburne turėjo didžiulį pasisiekimą.
[spoiler:1ac98455a2=03 etapas, Balandžio 4 d., Malaizijos GP, Kuala Lumpur, 5543 km, 56 ratai] Trasos rato įveikimas su Jarno Trulli: „Aš artėju prie pirmojo posūkio apytiksliai 295 km/h greičiu įjungęs aukščiausią pavarą. Pirmieji posūkiai sudaro gana sunkiai įveikiamą kompleksą, juos aš įveikiu įjungęs antrą pavarą. Pirmąjį posūkį į dešinę įveikiu maždaug 70 km/h greičiu, antrąjį posūkį – į kairę - 80 km/h greičiu. Turiu būti labai atsargus su akseleratoriaus pedalu, nes ši vieta gana apgaulinga. Vėliau seka ilgas posūkis į dešinę, kurį įveikiu visą laiką greitėdamas. Trumpos tiesiosios pabaigoje mano greitis siekia maždaug 290 km/h, tada mažinu greitį iki 100 km/h ir, įjungęs antrą pavarą, įveikiu sekantį posūkį į dešinę. Po to mes turime keletą gana įdomių greitų posūkių, kuriuos įveikiame penkta pavara. Pirmas įveikiamas maždaug 225 km/h greičiu visiškai nestabdant, antrame posūkyje greitis siekia 220 km/h. Šie posūkiai anksčiau buvo gana sunkiai įveikiami, tačiau atsižvelgiant į šių metų bolidų ir padangų pažangą - tai bus kiek paprastesnė užduotis. Trumpoje tiesiojoje važiuoju įjungęs šeštą bėgį ir į dešinį posūkį įlekiu 275 km/h greičiu, tada įjungiu penktą pavarą ir baigiu posūkį sumažinęs greitį iki 165 km/h. Kita trumpa tiesioji leidžia man pasiekti apytiksliai 275 km/h greitį, nors po jos sekantį labai staigų kairįjį posūkį turiu sumažinti greitį iki 70 km/h ir įjungti antrą pavarą. Tada seka įdomus dešinysis posūkis, kurį įveikiu 230 km/h greičiu šiek tiek atleidęs akseleratorių, bet , manau, šįmet galėsime jį įveikti pilnai nuspaudus pedalą. Vėliau posūkis šiek tiek siaurėja, ir kai aš jį pabaigiu, mano greitis siekia 145 km/h. Sekantis yra greitas kairysis posūkis – greitis 250 km/h, penkta pavara ir šiek tiek atleistas akseleratorius. Eilinį ilgą dešinį posūkį įveikiu ta pačia penkta pavara pasiekdamas 270 km/h greitį ir stabdau iki 110 km/h, kai įveikęs šį posūkį išlekiu į ilgą paskutiniąją tiesiąją. Priklausomai nuo šio posūkio įveikimo, tiesiojoje pasiekiu maždaug 310 km/h greitį, kurios pabaigoje stabdau iki 80 km/h ir, įveikęs paskutinįjį – kairįjį, apendikso formos posūkį, įlekiu į starto finišo tiesiąją.“
Laimėtojai
1999: E. Irvine’as “Ferrari” 2000: M. Schumacheris “Ferrari” 2001: M. Schumacheris “Ferrari” 2002: R. Schumacheris “Williams” 2003: K. Raikkonenas "McLaren" 2004: M. Schumacheris “Ferrari” 2005: F. Alonso “Renault” 2006: G. Fisichella “Renault” 2007: F. Alonso “Renault” 2008: K. Raikkonenas “Ferrari” 2009: J. Buttonas “Brawn”
Lenkimai
Dažniausiai lenkimams naudojamos vietos/posūkiai: Pangkor Laut, 2, Langkawi, Berjaya Tioman, Kenyir, 12, 15 Daugiausia lenkimų užfiksuota: Pangkor Laut, 15 “Formulės-1” vadovai labai norėjo prie esamų trasų Europoje pridėti vieną Azijoje, ir 1999-ais metais jiems tai pavyko – naujai pastatyta, šiuolaikiškiausia F-1 trasa Malaizijoje tapo tikra ano sezono puošmena. Anksčiau Europos lenktynininkai specialiai vykdavo į Aziją, kad lenktyniauti butent ten, bet pasibaigus Antrajam Pasaulinim Karui, Malaizijai ir kitoms nepriklausomoms regiono valstybėms pritruko finansavimo. Vos prieš dešimtmetį į valdžią Malaizijoje atėjęs Dr. Mahathiras Mohamadas sumanė pastatyti šalyje naujiausią ir geriausią lenktyninį žiedą. Ir štai jau 1999-ais metais Kuala Lumpur mieste, Sepango trasoje įvyko F-1 lenktynės.
[spoiler:1ac98455a2=04 etapas, Balandžio 18 d., Kinijos GP, Šanchajus, 5451 km, 56 ratai] Laimėtojai
2004: R. Barrichello “Ferrari” 2005: F. Alonso "Renault" 2006: M. Schumacheris “Ferrari” 2007: K. Raikkonenas "Ferrari" 2008: L. Hamiltonas "McLaren" 2009: S. Vettelis “Red Bull”
Šanchajaus trasa buvo sukurta kaip naujojo tūkstantmečio simbolis. Ypatingai moderni, neįtikėtinos architektūros ir įspūdingos infrastruktūros trasa yra tarsi Kinijos vartai į „Formulės-1“ pasaulį. Kalbant apie trasos patogumą žiūrovams užtenka paminėti, kad pagrindinė tribūna, kuri talpina iki 29 tūkstančių žiūrovų yra suplanuota taip, kad iš jos matosi net 80% visos trasos. „Shanghai circuit“ buvo sukurtas įžymaus lenktyninių trasų kūrėjo Hermano Tilke kartu su Peteriu Wahlu. Tilkei taip pat priklauso Sepango žiedo Malaizijoje, Bahreino trasos autorystės bei kitų F-1 žiedų tobulinimo darbai. Šanchajaus trasos forma primena kiniečių hieroglifą „šang“, kuris reiškia „pakilti“. Skelbiama, kad projektui buvo išleista apie 325 mln. JAV dolerių (~910 mln. Lt). Pati trasa yra itin skirtingo profilio – kai kur yra lėtų posūkių, kai kur vidutinio greičio su neigiamu ar teigiamu pasvyrimu. Be to – yra dvi ilgosios tiesiosios, kur bolidai galės rodyti visą savo pajėgumą.
[spoiler:1ac98455a2=05 etapas, Gegužės 9 d., Ispanijos GP, Barselona, 4655 km, 66 ratai] Trasos rato įveikimas su Rubensu Barrichello: "Jei gerai įveikiat paskutinį posūkį, apie 320 km/h greičiu leidžiatės starto finišo tiesiaja pirmojo posūkio į dešinę link. Čia turite gerai padirbėti jungiant net penkias pavaras žemyn bei numetant apie 180 km/h. Viskas atliekama viso labo 90-ies metrų ruože. Gerai jei tai tik bandymai, bet kai aplink tave yra kitų bolidų, reikia šiek tiek apmastyti savo veiksmus!” “Pralėkus dešinįjį ir iškart kairįjį “Elf” posūkius, vėl pagreitėjat ir įveikat ilgą “Renault” posūkį į dešinę, kurio įveikimas lenktynių pabaigoje atsiliepia kaklo maudimu. Vėliau pasiekiat “Repsol”, ilgąjį posūkį, įveikiama antra pavara. Sekantis yra “Seat”, labai panašus į “Repsol”, tik šis posūkis yra į kairę.” “Įsibegėjimas po šių posūkių įveikimo turi būti labai įdomus, ypač lietaus sąlygomis, nes čia yra labai sunku sklandžiai numesti greitį. 250 km/h ir penktoji pavara prieš posūkį į kairę, vėliau trumpas spurtas iki “Campsa”. Šį turite įveikti labai gerai, jei norite pasiekti gerą greitį “Nissan” tiesiojoje.” “Jau trečią kartą trasoje pasiekiat maždaug 300 km/h greitį ir įjungiat septintąją pavarą. Vėliau seka daug stabdymo ir pavarų jungimo darbų, kai įveikiat sekančius posūkius. Paskutiniai posūkiai yra labai mėgstami lenktynininkų. Abu yra labai greiti, ketvirta pavara įveikiami dešinieji posūkiai.” “Dviliktasis posūkis kvalifikacijoje įveikiamas pilnai nuspaudus akceleratoriaus pedalą, jei bolidas yra gerai paruoštas, bet jūs esate “numetamas” į patį trasos kraštą ir turite kuo subtiliau nukreipti bolidą dešiniau, link starto finišo tiesiojoje esančių, bolidų startui skirtų žymių."
Laimėtojai
1991: N. Mansellas “Williams” 1992: N. Mansellas “Williams” 1993: A. Prostas “Williams” 1994: D. Hillas “Williams” 1995: M. Schumacheris “Benetton” 1996: M. Schumacheris “Ferrari” 1997: J. Villeneuve’as “Williams” 1998: M. Hakkinenas “McLaren” 1999: M. Hakkinenas “McLaren” 2000: M. Hakkinenas “McLaren” 2001: M. Schumacheris “Ferrari” 2002: M. Schumacheris “Ferrari” 2003: M. Schumacheris “Ferrari” 2004: M. Schumacheris “Ferrari” 2005: K. Raikkonenas “McLaren” 2006: F. Alonso “Renault” 2007: F. Massa “Ferrari” 2008: K. Raikkonenas “Ferrari” 2009: J. Buttonas “Brawn”
Lenkimai
Dažniausiai lenkimams naudojamos vietos/posūkiai: Elf, Seat, La Caixa Daugiausia lenkimų užfiksuota: Elf
Lenktynės Katalonijos regione prasidėjo dar 1908-ais metais Baix Peneds žiede, kuris buvo sudarytas iš paprastų kelių. Jo ilgis siekė 25 km. Vėliau regione vyko labai daug įvairių lenktynių įvairiuose trasose. Pirmas pastoviai naudojamas žiedas buvo Sitges-Terramar, kuriame 1923 spalį vyko antrosios Ispanijos GP lenktynės. Pirmosios įvyko 10 metų anksčiau Guadarrama trasoje. Vėliau trasa buvo beveik nenaudojama, o karo metu lenktynės šalyje beveik nevyko. Pedralbes žiede irgi vyko “Grand Prix” lenktynės, bet vėliau jos buvo uždraustos dėl saugumo sumetimų. 1966-1968-ais metais Montjuich Park žiede vyko F-2 lenktynės, o nuo 1969-ųjų metų “Grand Prix” lenktyės svečiavosi tiek Montjuich tiek Jarama trasose. 1975-ųjų Ispanijos GP metu žuvo keturi žiūrovai, kai Rolfo Stommeleno “Hill-Ford” automobilis įlekė į apsauginį barjerą ir rėžėsi į žiūrovų minią. Lenktynės buvo sustabdytos ir šiame žiede daugiau nebevyko jokių lenktynių. Katalonijos parlamentas nutarė, kad reikia pastatyti tarptautinę lenktyninė trasą netoli Barcelonos miesto. Tai įvyko 1986-ais metais. Darbai prasidėjo 1989-ųjų vasarį ir baigėsi iki pirmojo “Gran Prix” 1991-ais. Šiandien Barcelonos trasa išieka F-1 kalendoriuje ir yra viena svarbiausių F-1 komandų organizuojamų bandymų vieta.
[spoiler:1ac98455a2=06 etapas, Gegužės 16 d., Monako GP, Monako, 3340 km, 78 ratai]
Trasos rato įveikimas su Giancarlo Fisichella: "Ratas prasideda starto-finišo tiesiąja, kuria važiuojant įjungus paskutinę pavarą pasiekiamas 270 km/h greitis. Tiesiosios gale stabdoma labai stipriai, jungiama antroji pavara ir maždaug 86 km/h greičiu įveikiamas Ste.Devote posūkis. Tuomet ilgai kylama į kalną 260 km/h greičiu ir privažiuojamas ilgas kairysis trečia pavara įveikiamas posūkis, vedantis į žymųjį Casino." "Ir toliau važiuojama trečiąja pavara 120 km/h greičiu, tada dar vienas kalnelis ir labai greit priartėja barjeras – svarbu laiku pasukti vairą. Po to seka labai gumbuota tiesioji – čia bolidas pasiekia 210 km/h greitį. Ši tiesioji nuveda į pirmąją pirma pavara įveikiamą kilpą. Tai Mirabeau - čia greitis apie 70 km/h. Po to labai trumpai akseleruojamasi ir privažiuojamas siauriausias Monako posūkis Loews, kuris taip pat įveikiamas pirmąja pavara, tiek daug mažesniu, 45 km/h, greičiu." "Toliau sekanti nuokalnė nuveda į du posūkius - jie abu įveikiami antra pavara ir maždaug 80 km/h greičiu. Po jų seka tunelis – tai labai klastinga vieta, nes reikia greitai prisitaikyti prie pakitusio apšvietimo. Be to, pačiame tunelyje yra sudėtingas išlenktas posūkis, įveikiamas 250 km/h greičiu važiuojant aukščiausia pavara. Išvažiavus iš tunelio stabdymas labai smarkus, nes bolido greitį nuo 280 km/h reikia sumažinti iki 60 km/h. Būtent 60 km/h ir pirma pavara įveikiamas Harbour posūkis." "Nuo čia vėl įsibėgėjama ir prieš Tabac posūkį pasiekiamas 225 km/h greitis. Pats Tabac posūkis yra aštrus kairysis ir įveikiamas ketvirta pavara važiuojant 160 km/h greičiu. Ir toliau važiuojama ketvirta pavara. Taip įveikiama pirmoji baseino sektoriaus dalis. Vėliau lėtėjama iki 80 km/h, jungiama antroji pavara ir išvažiuojama iš baseino dalies. Po keletos akimirkų pasiekiamas Rascasse apendiksas - tai labai sudėtingas posūkis, prieš kurį bolido greitis krenta nuo 185 km/h iki 50 km/h, o be to stabdoma jau įvažiavus į pirmąją jo dalį. Išvažiavimas iš Rascasse posūkio taip pat sudėtingas - yra pakankamai sunku sukontroliuoti ratų slydimą norint kuo didesniu greičiu įvažiuoti į paskutinįjį trasos posūkį, kuris įveikiamas antra pavara bei 75 km/h greičiu. Čia baigiamas ratas.“
Laimėtojai:
1988: A. Prostas “McLaren” 1989: A. Senna “McLaren” 1990: A. Senna “McLaren” 1991: A. Senna “McLaren” 1992: A. Senna “McLaren” 1993: A. Senna “McLaren” 1994: M. Schumacheris “Benetton” 1995: M. Schumacheris “Benetton” 1996: O. Panis “Ligier” 1997: M. Schumacheris “Ferrari” 1998: M. Hakkinenas “McLaren” 1999: M. Schumacheris “Ferrari” 2000: D. Coulthardas “McLaren" 2001: M. Schumacheris “Ferrari” 2002: D. Coulthardas “McLaren” 2003: J. P.Montoya "Williams" 2004: J. Trulli "Renault" 2005: K. Raikkonenas “McLaren” 2006: F. Alonso “Renault” 2007: F. Alonso “Renault” 2008: L. Hamiltonas “McLaren” 2009: J. Buttonas “Brawn”
Lenkimai:
Dažniausiai lenkimams naudojamos vietos/posūkiai: St.Devote, Loews (Grand Hotel), Portier, Tabac Daugiausia lenkimų užfiksuota: apytiksliai vienodai visose minimose vietose
Monako, maždaug kvadratinio kilometro dydžio valstybė pasaulyje žinoma dėl Monte Karlo mieste esančių kazino bei dėl tame pačiame mieste vykstančių “Grand Prix” lenktynių. 1911-ųjų sausį 23 automobiliai iš 11 skirtingų šalių pajudėjo link Monako. Tai buvo pirmos rimtos automobilių lenktynės šalyje. Jas laimėjo Henri Rougier ir nors teisėjavimas buvo nevisai objektyvus, lenktynės labai nusisekė. Kiek vėliau Monako autoklubas (Automobile Club de Monaco) sumanė rengti mieste “Grand Prix”. Princo Louis II-ojo deka jau 1929-ais metais Monake įvyko pirmos “Grand Prix” lenktynės. Lenktynės vyko kiekvienais metais išskyrus pertrauką nuo 1939-ųjų iki 1948-ųjų metų. Nepaisant nesuskaičiuojamų įspūdingų momentų ši trasa matė ir tragedijų. 1967-ais metais lenktynininkas Lorenzo Bandini pateko į avariją ir sudegė. Nors vėliau kai kurių posūkių formos buvo nežymiai pakeistos, dabar trasa yra beveik tokia pati, kaip ir 1929-ais metais. Monako Grand Prix laikomas vienu iš pagrindinių “Formulės-1” čempionato etapų. Šios lenktynės yra “Grand Prix” elitas.
[spoiler:1ac98455a2=07 etapas, Gegužės 30 d., Turkijos GP, Stambulas, 5338 km, 58 ratai]
Laimėtojai:
2005: K. Raikkonenas "McLaren" 2006: F. Massa "Ferrari" 2007: F. Massa "Ferrari" 2008: F. Massa "Ferrari" 2009: J. Buttonas “Brawn”
Turkija debiutavo F-1 kalendoriuje vos 2005 m. ir debiutas buvo itin sėkmingas. Trasa pasirodė labai tinkama lenktynėms, joje apstu aukščio pokyčių, kas paįvairina lenktyniavimą bei vaizdą žiūrovams, o skiriasi nuo daugelio žiedu tuo, kad kaip ir Interlagose ar Imoloje, Stambule lenktyniaujama prieš laikrodžio rodyklę. Kaip jau įprasta, žiedą projektavo vokiečio H.Tilke kompanija ir vėl gi – ž iūrovams buvo skirta tikrai ne paskutinė vieta svarbumo skalėje. Sėdimų vietų yra paruošta apie 130 tūkstančių, pagrindinė tribūna talpina net 25 tūkstančiūs žiūrovų, automobilius galima palikti 12 tūkstančių vietų stovėjimo aikštelėje ir viską užbaigia du septynių aukštų bokštai, kurie skirti VIP svečiams.
[spoiler:1ac98455a2=05 etapas, Birželio 13 d., Kanados GP, Montrealis, 4361 km, 70 ratų]
Trasos rato įveikimas su Jacques\'u Villeneuve\'u: "Atvažiuojant į pirmą posūkį reikia staigiai stabdyti, tačiau tai pakankamai greitas posūkis. Lėčiausia pirmojo sektoriaus vieta yra antrasis dešinys posūkis, kurio įveikimo greitis neturi didelės įtakos greičiui sekančioje trumpoje tiesiojoje. Po šios tiesiosios seka greičiausias S-formos trasos posūkis - truputį aklas bei su nuožulniu nuolydžiu." "Po šio posūkio seka keletas vingių, per kuriuos važiuojant greitis praktiškai nemažinamas. Vėl seka smarkus stabdymas prieš dar vieną S-formos posūkį, iš kurio išvažiavimas yra labai svarbus, kadangi po šio posūkio sekančioje tiesiojoje prieš jos pabaigą yra nebloga galimybė aplenkti varžovą." "Šia tiesiąja lėkdamas bolidas pasiekia 300 km/h greitį, vėl staigus stabdymas prieš antra pavara įveikiamą posūkį. Labai svarbu kuo tiksliau įveikti šį posūkį, nes jis veda į dar vieną kiek išgaubtą tiesiąją, kuria privažiuojamas pats lėčiausias trasos posūkis Pits Hairpin, kuriame yra didelės galimybės lenkti varžovą." "Po šio apendikso seka pati greičiausia trasos vieta - Casino tiesioji. Bolidai čia išvysto 320 km/h, o kartais ir 330 km/h greitį. Šios tiesiosios gale yra staigus S-formos posūkis, prieš kurį stabdis spaudžiamas labai smarkiai. Tai sunkus posūkis, nes greitis juo važiuojant pakankamai didelis. Daugelis pilotų, tame tarpe ir aš, šioje vietoje yra nesuvaldę savo bolido ir atsitrenkę į sieną.“
Laimėtojai:
1990: A.Senna “McLaren” 1991: N.Piquet “Benetton” 1992: G.Bergeris “McLaren” 1993: A.Prostas “Williams” 1994: M.Schumacheris “Benetton” 1995: J.Alesi “Ferrari” 1996: D.Hillas “Williams” 1997: M.Schumacheris “Ferrari” 1998: M.Schumacheris “Ferrari” 1999: M.Hakkinenas “McLaren” 2000: M.Schumacheris “Ferrari” 2001: R.Schumacheris “Williams” 2002: M.Schumacheris “Ferrari” 2003: M.Schumacheris “Ferrari” 2004: M.Schumacheris “Ferrari” 2005: K.Raikkonenas “McLaren” 2006: F.Alonso “Renault” 2007: K.Raikkonenas “McLaren” 2008: R.Kubica BMW
Lenkimai:
Dažniausiai lenkimams naudojamos vietos/posūkiai: 1, 6, 8, Pits Hairpin, 12 Daugiausia lenkimų užfiksuota: Pits Hairpin, 12
Nuo pat F-1 lenktynių atsiradimo Kanadoje vyko neakivaizdinė kova tarp angliškai ir prancūziškai kalbančių kanadiečių, tad lenktynės vykdavo tiek Mont Tremblant tiek Mosport Park trasose. Tačiau nuo 1970-ųjų lenktynės vykdavo tik Mosport Park žiede, o Mont Tremblant buvo įvardytas kaip perdaug pavojingas “Formulės-1” lenktynėms. Kvebeko prancūzai nutarė, kad reikalinga nauja trasa ir tokia buvo įkurta, sujungiant kelis salos Notre Dame bendro naudojimo kelius. Pati sala yra šalia Monrealio, ji yra dirbtina ir buvo sukurta 1967-ais metais. Statyboms buvo investuoti 2mln. JAV dolerių ir jau 1978-ųjų spalio 8-ą dieną Kanados “Grand Prix” vyko saloje. Susirinko virš 70-ies tūkstančių žiūrovų, jie norėjo pamatyti vietinį herojų – Gilles’ą Villeneuve’ą. Kaip tik jis ir laimėjo lenktynes. Po G.Villeneuve’o žuties susidomėjimas F-1 šiek tiek smuko, bet 1996-ais, kai legendinio Villeneuve’o sūnus Jacques tapo “Williams” pilotu vėl grąžino kanadiečius į tribunas. Kanados GP į čempionatą grįžta po pertraukos - 2009 m. čia F-1 lenktynės nebuvo surengtos.
[spoiler:1ac98455a2=08 etapas, Birželio 27 d., Europos GP, Valensija, 5419 km, 57 ratai]
Laimėtojai:
2008: F. Massa “Ferrari” 2009: R. Barrichello “Brawn”
Dėl itin aukšto ispanų susidomėjimo „Formule-1“, susijusio su jų tėvynainiu Fernando Alonso, šioje šalyje atsirado dar vienas „Grand Prix“, kuris buvo pavadintas Europos GP vardu. Lenktynės vyko specialiai sukonstruotoje pakrantės trasoje Valensijoje. Trasą projektavo įžymus dizaineris Hermannas Tilke.
Pirmąjį etapą, kurį daugelis žiūrovų ir gerbėjų pavadino nuobodžiu, laimėjo „Ferrari“ atstovas Felipe Massa.
10, Liepos 11 d.,. Britanijos GP, Silverstonas, 5141,
11, Liepos 25 d., Vokietijos GP, Hockenheim, 4574, 67
12, Rugpjūčio 1 d., Vengrijos GP, Hungaroring, 4381, 70
13, Rugpjūčio 29 d., Belgijos GP, SPA, 7004, 44
14, Rugsėjo 12 d., Italijos GP, Monza, 5793, 53
15, Rugsėjo 26 d., Singapūro GP, Singapūras, 5067, 61
16, Spalio 10 d., Japonijos GP, Suzuka, 5807, 53
17, Spalio 24 d., Korėjos GP, Korėja,
18, Lapkričio 7 d., Brazilijos GP, Interlagos, 4309, 71
19, Lapkričio 14 d., Abu Dabio GP, Abu Dabis, 5554, 55
SPĖJIMAI DALYVIŲ TAŠKAI TAISYKLĖS KOMANDOS, PILOTAI
|
|
|
|
|
Страница 1 из 1
|
|
|
|
Ваши права в разделе
Вы не можете начинать темы
Вы не можете отвечать на сообщения
Вы не можете редактировать свои сообщения
Вы не можете удалять свои сообщения
Вы не можете голосовать в опросах
You cannot attach files in this forum
You cannot download files in this forum
|
Текущее время: 21-Дек 17:54
Часовой пояс: GMT + 2
|
|
