 |
| Автор |
Сообщение |
|
k2607
|
|
 12-Мар-10 01:02
|
Spustelkite šalia komandos pavadinimo arba piloto pavardės, atsivers išsami informacija [spoiler:c25ac7e8e5=SAUBER] Bolidas: C29 Įkūrimo metai: 1970 Įkūrėjas: Peter Sauber F1 debiutas: 1993 Dalyvavo GP: 215 Pasaulio čempionai: 0 Konstruktorių titulai: 0 Pirmūjų starto vietų: 0 Greičiausių ratų: 0 Podiumų: 6 Taškai: 195 Pergalių: 0 “Sauber” – netipiška Formulės 1 ekipa. Jau pirmais savo dalyvavimo čempionate metais ji užėmė vietą peletono viduryje, ir iki šiol jį išlaiko. Ekipos istorijoje nebuvo nei kritimų nei pasikėlimų. Ekipa įgijo pagrindines Šveicarijos savybes – ramybė, konservatyvumas ir gera materialinė padėtis. Ir tikriausiai artimiausiu metu ekipa liks ištikima savo principams. Aistra lenktynėms pas Peterį Zauberį atsirado dar vaikystėje, kai jis su tėvu savaitgaliais nueidavo stebėti sportprototopų lenktynes. Vėliau jis pats pradėjo dalyvauti lenktynėse, savarankiškai sukonstravo savo pirmą lenktyninį automobilį, kurį pavadino C1 (žmonos Kristinos garbei). Netrukus būtent Kristina uždraudė Peteriui lenktyniauti, kai jis pateko į rimtą avariją. Kurį tai laiką Zauberis konstravo lenktyninius automobilius, bet vėliau užsiėmė jo sukurtos ekipos valdymų. Galiausiai Zauberis “išaugo” iki C grupės sportprototipų čempionato, kurį, esant Mercedes paramai, laimėjo keletą kartu iš eilės. Vėliau ši serija buvo panaikinta ir Zauberis buvo priverstas pereiti į Formulę 1 (būtent priverstas, nes pats Peteris norėjo pasilikti sportprototipų serijoje visam gyvenimui). Zauberio ekipos atėjimas į Formulę 1 buvo Mercedes idėja. Pirmi Formulės 1 bolido bandymai C12 įvyko 1992 metų pabaigoje. Jau pirmame 1993 metų sezono etape Jarki-Jarvo Lechto atnešė ekipai pirmus 2 taškus, po ko ekipa iš karto buvo priskirta prie vidutiniokų. Iš viso per pirmą sezoną ekipa surinko 12 taškų – o tai yra neblogas rezultatas debiutui. Kitas sezonas žadėjo būti dar sėkmingesnis. Vietoj J.J.Lechto į ekipą atėjo talentingas ir perspektyvus H.H.Frentcenas, vėl tapdamas Karlo Vendlingerio komandos draugu (jie buvo pažįstami nuo Mercedes jaunimo ekipos laikų, kur lenktyniavo su Michaeliu Shumacheriu). Pagaliau atsirado ir rimtas rėmėjas – “Broker” žurnalas. Bet realiai viskas susiklostė ne taip, kaip buvo planuota. Vendlingeris vos ne žuvo per Monako GP, po kurio prarado “kovotojo dvasią” ir nesugebėjo grįžti į ankstesnį lygį. “Broker” pinigų taip ir neatnešė dėl to, kad pats buvo prie bankroto ribos. Pateisino lūkesčius tik Frentcenas, periodiškai finišuodamas taškuose. Vokiečio dėka, Zauberis baigė sezoną su 12 taškais. 1995 m. sezoną ekipa pradėjo su nauju varikliu. Vietoj “Mercedes” ekipa pradėjo nauduoti “Ford”, kuris prieš metus padėjo M.Shumacheriui iškovoti čempiono titulą. Tiesa, tai buvo šiek tiek kitoks variklis. Ekipai pavyko susirasti turtingą rėmėją. Juo tapo Red Bull koncernas, kuris išpirko ekipos kontrolinį akcijų paketą. Bet Peteris Zauberis sutartyje numatė savo “veto teisę”, todėl energetinių gėrimų gamintojas be Zauberio negalėjo priiminėti jokių sprendimų. Dėl to Zauberio ekipa ir netapo Toyota nuosavybe, kuri norėjo nusipirkti Formulės 1 ekipą, kad pagreitinti savo debiutą GP lenktynėse. Bet grįžkime prie lenktynių. 1995 metais ekipos pilotas pirmą kartą užlipo ant apdovanojimo pakylos. Tai įvyko Italijoje, kur Frentcenas iškovojo 3 vietą. 1996 metų sezonas tapo Frentcenui paskutinis šveicarų ekipoje. 1997 metais jis pakeitė D.Hilą Wiliams ekipoje. Tikriausiai tam žingsniui Frentceną pastūmėjo pastovūs bolido ir variklio gedimai – naujas Ford V10 buvo labai nepatikimas. Ekipa užsidirbo 11 taškų, bet Frentcenas nematė perspektyvos Zauberyje. Naujas sezonas ir... naujas variklis. 1997 m. Zauberis nusprendė pirkti Ferrari pernykščius variklius (tą jis ir daro iki šiol). Tuo metu, ekipos Malaizijos rėmėjas Petronas turėjo planų pagaminti savo variklį, bet dėl nestabilios Malaizijos ekonomikos taip ir liko planais. Apskritai 1997 metų sezonas nebuvo labai sėkmingas – jokių rimtų pasiekimų, vis tos pačios pozicijos peletono viduryje. Kitais metais situacija pagerėjo dėl Žano Alezi atėjimo, kuris tapo Džoni Herberto partneriu. Po problemų pirmuose lenktinėse Alezi palaipsniui nustūmė Herbertą į antrą planą (kuris sezono viduryje perėjo į Stewart). Ir tai įvyko ne dėl Žano ambicijų, paprasčiausiai prancūzo rezultatai kalbėjo patys už save, ko verta antra vieta kvalifikacijoje Austrijos GP metu. Po metų Alezi irgi pasitraukė iš ekipos, kadangi kaip ir Frencenas neįžvelgė perspektyvų. Ekipoje liko Pedro Dinicas, juo partneriu 2000 m. sezonui tapo Mika Salo, neblogai pasirodęs keliose lenktynėse už Ferrari. Suomis užsirekomendavo kaip greitas lenktynininkas, dėl ko tapo pirmuoju pilotu Toyota ekipoje. Zauberiui teko surizikuoti ir į atsilaisvinančias vietas (Dinicas baigė lenktynininko karjerą) pakviesti jaunus Haidfeldą ir Raikkoneną. Bet rizika pasiteisino, Kimi ir Nikas pilnai išnaudojo naujojo bolido ir čempioniško Ferrari variklio privalumus. Zauberis užėmė 4 vietą konstruktorių įskaitoje ir dar pasipelnė iš Kimio Raikkoneno perėjimo į Mclaren ekipą. 2002 metais suomio vietą užėmė kitas jaunas talentingas lenktinininkas Filippe Massa. Brazilas neblogai pasirodė ir atkreipė į save Ferrari dėmesį. Tačiau Massa vis tik nusileido Haidfeldui ir sezono pabaigoje užleido savo vietą grįžusiam po 6 metų Frentcenui. 2003 m. sezonui Zauberis paruošė brangiausią bolidą savo istorijoje. Pirmose sezono lenktynėse ekipos pilotai kovojo dėl aukštų pozicijų. Tačiau laikui bėgant pradėjo aiškėti, kad bolidas turi rimtų problemų dėl aerodinamikos. Nenuostabu, kad po Brazilijos GP Zauberio pilotai iškovojo taškus tik du kartus – Europos GP ir JAV GP. JAV GP šiek tiek pagerino “liūdną vaizdelį”. Išnaudojus visus Bridgestone lietaus padangų privalumus, Frentcenas finišavo trečias, o Haidfeldas penktas. Dešimt surinktų Amerikoje taškų leido Zauberiui užimti 6 vietą konstruktorių įskaitoje.
[spoiler:c25ac7e8e5=:arrow: Kamui Kobayashi]
Savo debiutu Formulėje 1 Kamui nustebino daugelį. Bet ar sugebės greitasis japonas rasti sau vietą čempionate po Toyota pasitraukimo? O kol kas apžvelkime jo kelią iki Formulės 1. Savo karjerą Kamui pradėjo būdamas devynerių. Savo pirmame rimtame turnyre kartingais gimęs iš Amagasaki miesto lenktynininkas užėmė trečią vietą. Per kitus septynis metus Kamui laimėjo keturis titulus kartingais. Jaunojo japono sėkmė atkreipė Toyota lenktynininkų akademijos dėmesį. 2004 metais jis pasirašė su jais sutartį ir įžengė į Formulių lenktynes. Pradžioje Kobayashi lenktyniavo dviejų litrų Formulėje Renault. 2005 metais jis laimėjo iš karto du titulus – Italijos ir Europos čempionatuose. Tai atvėrė jam kelią iki Euroserijos Formulė 3. Toyota pasirūpino, kad jis atstovautų geriausioje komandoje – prancūzų ASM. Pirmame sezone Kamui tris kartus kilo ant podiumo, o čempionatą užbaigė aštuntoje vietoje, tapdamas geriausiu naujoku. 2007 metus jis pradėjo kaip vienas iš čempionato favoritų, bet pirmąją pergalę jis iškovojo tik ketvirtame etape. Bet tą pergalę jis laimėjo Magny Cours lenktynėse tą patį savaitgalį, kai buvo rengiamas Formulės 1 etapas. Tiesa, ši sėkmė ir liko vienintelė, sezoną jis baigė ketvirtas. Net gi nežiūrint į tai, kad šioje serijoje jis nepateko į pirmą trejetuką, kitą sezoną jis praleido GP2 serijoje. Po daug žadančios pradžios žiemos serijoje GP2 Asia, kur japonas laimėjo dvi pergales, buvo laikomas vienu iš pagrindinių favoritų pagrindinėje serijoje. Ir tikrai, kai antrose lenktynėse Barselonoje Kamui iškovojo pergalę! Bet po to rezultatai sublogo: kitose lenktynėse jis net gi nesugebėjo iškovoti taškų! Tik 16 vieta sezone. Bet jau antrame GP2 Asia čempionate jis iškovojo titulą, laimėdamas pergales dviejose lenktynėse. O GP2 pagrindinėje serijoje reikalai vėl nesusiklostė: tik vienas podiumas ir vėl 16 vieta pilotų įskaitoje. Bet likimas netikėtai suteikė Kamui šansą reabilituotis. Timo Glocko trauma leido Kamui Kobayashi debiutuoti Formulėje 1. Jis galėjo debiutuoti namų lenktynėse Suzukoje, bet FIA neleido tai padaryti, nes pilotas turėjo per mažai darbo patirties lenktynių savaitgalį. Savo debiuto teko laukti dar dvi savaites. Brazilijoje jam jau niekas nesutrukdė debiutuoti. Kvalifikacijoje dėl besikeičiančių oro sąlygų jis parodė 11-ą laiką, o lenktynėse finišavo devintas. Bet svarbiausia – jis pademonstravo tikrą kovingumą. Pradžioje jis puikioje kovoje aplenkė Kazukį Nakajimą, o po to kelis ratus įtikinimai gynėsi nuo beveik jau tapusiu čempionu Jensono Buttono atakų! Likimas kitame etape vėl suvedė šiuos pilotus. Po pirmojo sustojimo boksuose Buttonas, jau tapęs pasaulio čempionu, grįžo į trasą prieš Kobayashi. Bet jau po kelių posūkių jaunas lenktynininkas sugebėjo aplenkti ką tik čempionu tapusį pilotą. Po lenktynių britui teko ieškoti pasiteisinimų dėl šio lenkimo... O Kobayashi ir toliau spaudė ir finišą pasiekė aukščiau už komandos partnerį Jarno Trullį! Atrodė, kad po tokio įspūdingo debiuto jis turėjo tapti Toyota pilotu 2010 metais. Bet... 2009 metais Toyota pasitraukė iš Formulės 1...
[spoiler:c25ac7e8e5=:arrow: Pedro de la Rosa]Gimė: 1971-02-24 Barselona, Ispanija Ūgis: 177 cm Svoris: 74 kg Tautybė: Ispanas Šeimyninė padėtis: vedęs, žmona Maria Reyes, dukros Georgina, Olivia ir Luna Gyvenamoji vieta: Ciurichas, Šveicarija Pirmosios F1 lenktynės: 1999 Australijos Grand Prix Dalyvavo GP: 72 Iškovota taškų: 29 Podiumų: 1 Pergalių: 0 Pirmųjų starto vietų: 0 Greičiausi ratai: 1
Pedro Martinezas de la Rosa gimė vasario 24 diena, 1971 metais, Ispanijoje. Netaip kaip dauguma lenktynininkų, Pedro savo karjerą pradėjo “European Champion of Radio-Control Off-Road Cars” visureigių čempionate. Šiose lenktynėse jis dalyvavo nuo 1983 iki 1987 metų ir du kartus tapo čempionu. Tik 1988 metais de la Rosa pradėjo lenktyniauti kartais, vietiniame Ispanijos čempionate. 1989 metais perėjo į Ispanijos “Formula Fiat Uno” čempionatą ir iškart tapo čempionu, iškovojęs dvi pergales. 1990 metais Pedro perėjo į Ispanijos “Formula Ford 1600” čempionatą. Ir čia ispanas pasirodė puikiai, iškovojęs aštuonias pergales per dešimt lenktynių, lengvai tapo čempionu. Tais pačiais metais Pedro sudalyvavo Didžiosios Britanijos “Formula Renault 1600” čempionate ir per šešias lenktynes iškovojo du finišus ant podiumo. 1991 metais de la Rosa liko trečias Ispanijos “Formula Renault” čempionate su trimis finišais ant apdovanojimų pakylos. 1992 metai ispanui buvo puikūs – laimėti abu Europos ir Didžiosios Britanijos “Formula Renault” čempionatai. Tačiau po to sekė du nesėkmingi metai. 1993 metais Didžiosios Britanijos “Formula 3” čempionate Pedro liko šeštas su trimis podiumais, o 1994 tame pačiame čempionate nieko nepasiekė. 1995 metais de la Rosa tapo Japonijos “Formula 3” čempionu ir dalyvavo F-3 čempionato Macau GP lenktynėse, kuriose liko trečias, vairuodamas “Toyota Team Tom\'s” komandos bolidą. 1996 metais ispanas liko aštuntas abejuose “Formula Nippon F3000” ir visos Japonijos GT čempionatuose. Šiais metais de la Rosa vėl dalyvavo F-3 Macau GP lenktynėse, tačiau pasirodė prasčiau – užėmė septintą vietą, vairuodamas “Paul Stewart Racing Team” komandos bolidą. 1997 metais Pedro dalyvavo tuose pačiuose čempionatuose kaip ir 1996 metais, tačiau šį kartą abiejuose tapo čempionu. 1998 metais ispanas perėjo į Formulę-1. tačiau pagrindinio piloto vietos negavo. Dėl to teko tenkintis piloto-bandytojo vieta “Benson & Hedges Jordan Grand Prix” komandoje. Per visus metus de la Rosa pravažiavo daugiau kaip 4500 kilometrų Silverstono, Magny-Cours, Barselonos ir Monzos trasomis, testuodamas “Jordan” bolidus. Kitais metais Pedro, su Ispanijos giganto “Repsol” pagalba, pasirašė sutartį su “Arrows” komanda ir gavo vietą pagrindinių pilotų sudėtyje. Deja, per visą sezoną ispanui pavyko iškovoti tik vieną tašką pirmame etape Australijoje. Čempionate de la Rosa liko septynioliktas. 2000 metais savo taškų kraitį ispanas tepapildė dviem taškais. Juos iškovojo Hockenheimo ir Nurburgringo trasose vykusiose lenktynėse. Prieš 2001 metų sezoną de la Rosa turėjo kontraktą su “Arrows”, tačiau jo paslaugų netikėtai buvo atsisakyta. Todėl sezoną ispanas pradėjo kaip “Prost Grand Prix” komandos pilotas-bandytojas. Tačiau tai tęsėsi tik porą mėnesių – Pedro buvo pakviestas pakeisti prastai pasirodžiusį Luciano Burti. De la Rosa tapo Eddie Irvine’o komandos draugu, su kuriuo santykiai klostėsi nekaip. 2001 metais Pedro, sezoną pradėjęs nuo penkto etapo, iškovojo tris taškus (du Italijos GP ir vieną Kanados GP lenktynėse). 2002 metais de la Rosa liko be taškų. Po šio sezono jo paslaugų buvo atsisakyta ir ispanas išėjo iš “Jaguar Racing” komandos kartu su Eddie Irvine’u, kuris baigė karjerą Formulėje-1. Pasiekti geresnius rezultatus “Arrows” ir “Jaguar” komandose de la Rosai sutrukdė nekonkurencingi šių komandų bolidai. Tiesa, reikia paminėti, kad tik 1999 metais taškų skaičiumi ispanui pavyko įveikti savo komandos draugą. 2003 metais Pedro tapo “McLaren Mercedes” komandos pilotu-bandytoju ir juo yra iki šiol. 2005 metais de la Rosa sudalyvavo Bachreino GP lenktynėse, pakeisdamas petį susižeidusį Juano Pablo Montoya. Jose iškovojo pektąją vietą ir užfiksavo greičiausią ratą. 2006 metais de la Rosa toliau yra “McLaren Mercedes” komandos pilotas-bandytojas.
[spoiler:c25ac7e8e5=TORO ROSSO]Bolidas: STR5 Įkūrimo metai: 2005 Įkūrėjas: Red Bull F1 debiutas: 2006 Dalyvavo GP: 70 Pasaulio čempionai: 0 Konstruktorių titulai: 0 Pirmūjų starto vietų: 1 Greičiausių ratų: 0 Podiumų: 1 Taškai: 56 Pergalių: 1
2008 metai
Toro Rosso Ferrari komanda konstruktorių įskaitoje užėmė aukšą šeštąją vietą ir šią poziciją drąsiai galima prilyginti komandos pergalei. Klientinis bolidas, nedidelis biudžetas, nedidelis kolektyvas, du nepatyrę Formulėje 1 pilotai ir nuolatiniai gandai apie komandos pardavimą. Bet ne kartą 2008 metais stebėjomės buvusios Minardi komandos pasiekimais, dažnai stebėjome Vettelio pasirodymus ir sutikite – jo sėkmė ir pasiekimai paskutiniuose etapuose mus jau net nestebino. Jeigu atsimenate, sezoną Toro Rosso komanda pradėjo su preitų metų STR2 bolidu. Bolidas neturėjo traukos kontrolės, jame buvo adaptuotas standartinis elektros valdymo blokas ECU, o kiti pasikeitimai buvo tik kosmetinio charakterio. Praktiškai tai buvo tas pats lėtas ir nesubalansuotas bolidas, kuris 2007 metais leido tik vieną kartą iškovoti taškų. Tipiškas autsaideris. Bet sezono pradžioje komanda susidūrė su patikimumo problemomis: Melburne Sebastienas Bourdais važiavo ketvirtoje pozicijoje, kol nesugedo variklis... Nusivylimas tesėsi: keturios „sausos“ lenktynės abiem pilotams iš eilės, starto pozicijos ne aukščiau 14 vietos. Malaizijoje, Bahreine, Barselonoje ir Turkijoje Toro Rosso bolidai finišavo tik du kartus. Kas galėjo pagalvoti, kad Scuderia sugebės pasiekti daugiau? STR03 debiutas buvo numatytas Turkijos Grand Prix, bet bandymuose Bourdais sugebėjo rimtai sudaužyti naują bolidą... Atsarginių detalių nebuvo, todėl bolido debiutas buvo atidėtas iki Monako. Neišbandytas bolidas, be adaptacijos su inžinieriais ir lenktynininkais iškovojo penktąją vietą Monako Grand Prix! Tada atrodė, kad tai atsitiktinumas. Kanadoje, irgi po nenuspėjamų lenktynių dar iškovoti taškai. Bet ir čia galima pasakyti, kad atsitiktinumas, nes kvalifikacija buvo tragiška – 18 ir 19 vietos. STR03 bolidas netiko Bourdais vairavimo stiliui. Lenktyniaudamas JAV, prancūzas priprato, kad inžinieriai adaptuoja bolidą prie jo pageidavimų, kas natūralu – jeigu komanda tikisi rezultato, reikia pilotui suteikti maksimumą. Bet Scuderia Toro Rosso komanda neturėjo galimybės tobulinti bolido. STR03 ji gaudavo iš Red Bull Technologies ir naudojosi tuo, ką turėjo. Vettelis rado priėjimą, perprato bolido subtilumą – per didelis pasukamumas lėtuose posūkiuose ir nepakankamas greituose. Jaunas pilotas ėmėsi inžinieriaus funkcijos, kompensavo bolido trūkumus. Bourdais to padaryti nepavyko. Prancūzas kelis kartus sezono metu prisipažino, kad Vettelis čia pranašesnis už jį. Bus kažkiek gaila Bourdais, jeigu pilotas nepratęs sutarties su komanda, bet kas atsisakytų prancūzo, jeigu pilotas rodytų stabilius rezultatus... Kalbant apie Vettelį, istorija tik prasideda. Pergalė Monzoje rodo, kad jaunojo piloto laukia didelė ateitis. Italijos Grand Prix metu lijo. Kvalifikacijoje į finalinę sesiją nepraėjo Hamiltonas ir Raikkonenas, o Vettelis sugebėjo iškovoti pirmąją starto poziciją. Tada daugeliui vėl pasirodė, kad tai atsitiktinumas ir kad Vettelis ištraukė laimingą bilietą. Bet jis lenktynėse įrodė, kad yra geriausias, finišą kirsdamas pirmas ir laimėdamas prieš Heikkį Kovalaineną su McLaren Mercedes bolidu net 12 sekundžių. Galiausiai Scuderia Toro Rosso Ferrari komanda aplenkė Red Bull Racing Renault ekipą konstruktorių įskaitoje. Ar sugebės komanda įtvirtinti savo pasiekimus 2009 metais? Reikia padaryti kitą žingsnį, bet jam kol kas nėra tvirtos bazės. Ar ji atsiras – viskas priklauso nuo Red Bull kompanijos. Norisi tikėti, kad Toro Rosso liks stipria komanda...
2009 metai
Jeigu praeitų metų šeštą vietą Konstruktorių įskaitoje galima prilyginti pergalei, tai paskutinė vieta 2009 metų įskaitoje nelabai ką nors nustebino. Jeigu sezono pradžioje atrodė, kad jie nebus paskutiniai, tai antroje dalyje jie tapo paskutiniais. Po praeitų metų sezono Toro Rosso ekipa atsisveikino su Sebastianu Vetteliu ir savo akcijų dalį pardavė Gerhardas Bergeris. Esant rimtoms permainoms reglamente, Adrianas Newey skyrė visą dėmesį Red Bull Racing komandai, o dukterinė ekipa galutinai tapo jaunųjų pilotų išbandymo poligonu. STR4 bolidas trasoje pasirodė tik likus 19 dienų iki pirmojo Didžiojo Prizo ir iš išorės buvo labai panaši į RB5. Sebastienas Bourdais vienas iš paskutiniųjų pratęsė sutartį naujam sezonui. Prancūzas siejo daug vilčių su padangų be griovelių grįžimu į Formulę 1. Jo komandos partneriu tapo GP2 serijos pilotas Sebastienas Buemi, kuris nelabai pasižymėjo šioje serijoje. Pirmose lenktynėse pilotai iškovojo taškų, bet toks scenarijus buvo vienkartinis. Buemi Kinijoje iškovojo vietą tašką, o Bourdais – Monake. Po to devynių lenktynių sausa serija. Tik Interlagos trasoje Toro Rosso vėl iškovojo taškų. Patyrusį prancūzą ekipa atleido jau po Vokietijos Didžiojo Prizo etapo. Keturis kartus ChampCar čempionui karjera Formulėje 1 nesusiklostė. Bourdais dažnai kritikavo ekipą, kuri teisinosi turinti ribotas lėšas ir resursus. Abi šalys buvo teisios. Vengrijoje prie antrojo bolido vairo sėdo naujokas Jaime Alguersuaris, kuris tapo pačiu jauniausiu lenktynininku, debiutavusiu Formulės 1 lenktynėse: 19 metų 4 mėnesiai ir 5 dienos. Adrianas Newey ir Red Bull Technology inžinieriai ruošė įvairias naujoves Red Bull Renault, nes ekipa kovojo dėl titulo, o Scuderia Toro Rosso gaudavo naujoves labai pavėluotai, kas turėjo įtakos komandos rezultatams. Situacija pagerėjo sezono pabaigoje, kai daugelis komandų susikoncentravo ties 2010 metų bolidais, o Toro Rosso jau perprato Red Bull suteiktas naujoves. Kitais metais Toro Rosso jau pati turės kurti sau važiuoklę. Bazės teritorija ir personalo skaičius buvo padidintas, spalio mėnesį komanda užbaigė pirmą darbo etapą su nauju bolidu. Ekipos pagrindinė funkcija liks tokia pati – paruošti jaunus pilotus
[spoiler:c25ac7e8e5=:arrow: Sebastien Buemi]Gimė: 1988-10-31 Ūgis: 176 cm Svoris: 63 kg Tautybė: Šveicaras Šeimyninė padėtis: nevedęs Gyvenamoji vieta: Bahreinas Pirmosios F1 lenktynės: 2009 Australijos Grand Prix Dalyvavo GP: 17 Iškovota taškų: 6 Podiumų: 0 Pergalių: 0 Pirmųjų starto vietų: 0 Greičiausi ratai: 0
Po tradicinės karjeros kartingo sporte du metus (pradedant 2004 m.) Sebastienas praleido „Formulės BMW“ pirmenybėse, kur pirmą sezoną baigė trečioje, o antrą – antroje pozicijose. Taip pat antroje vietoje jis finišavo pirmenybių finale „World Final“. 2006-2007 metus Buemi praleido Europos F-3, kur pirmame sezone buvo vienuoliktas, o antrame – antras. Taip pat šveicaras dalyvavo “Ultimate Masters of Formula 3” ir Macau “Grand Prix”. Tais pačiais metais lenktynininkas dalyvavo A1GP lenktynių čempionate, kur atstovavo Šveicarijos komandai. 2007 m. Sebastienas taip pat sudalyvavo GP2 serijos Monaco etape. Debiutas nusisekė puikiai – ketvirta vieta starto rikiuotėje ir septinta lenktynėse. Vėliau pilotas dalyvavo GP2 Asia čempionate, kurį užbaigė antroje vietoje ir pagrindinėje GP2 serijoje, kur sezoną baigė šeštas. Šįmet Sebastienas Buemi debiutavo “Toro Rosso” komandoje “Formulėje-1” ir pelnė pirmus savo taškus.
[spoiler:c25ac7e8e5=:arrow: Jaime Alguersuari]Gimė: 1990-03-23 Ūgis: 181 Svoris: 65 Tautybė: Ispanas Šeimyninė padėtis: nevedęs Gyvenamoji vieta: Ispanija Pirmosios F1 lenktynės: 2009 Vengrijos Grand Prix Dalyvavo GP: 0 Podiumų: 0 Pergalių: 0 Pirmųjų starto vietų: 0 Greičiausi ratai: 0
Jauniausias „Formulės-1“ lenktynių istorijoje startavęs pilotas yra Jaime Alguersuari. Jis debiutavo 2009 m. Vengrijoje, pakeisdamas iš ekipos pasitraukusį S. Bourdais. Kaip ir visi jo kolegos lenktynininkai, Jaime pradėjo nuo kartingo, o jau 2005 m. dalyvavo „Formulės- Renault“ Europos taurėje bei Italijos jaunių F-1600. Po metų jis lenktyniavo toje pat Europos taurėje (1 podiumas), Italijos „Formulėje Renault“ (1 podiumas) bei tų pačių pirmenybių žiemos serijoje (4 pergalės, 4 „pole“ pozicijos, čempionas). Po rimto apšilimo, 2007 m., Jaime užėmė 5 vietą Europos „Formulės Renault“ taurėje, o Italijos serijoje liko antras. Tais pačiais metais jis debiutavo Ispanijos F-3 pirmenybėse. 2008 m. Jaime persikėlė lenktyniauti į prestižišką Didžiosios Britanijos F-3 čempionatą, kuriame nugalėjo visus savo varžovus ir tapo čempionu (5 pergalės, 6 „pole“ pozicijos, 12 podiumų, 2 greičiausi ratai, čempionas). Tais pačiais metais ispanas dalyvavo „Red Bull“ bandymuose. Laisvalaikiu Jaime mėgsta žaisti tenisą bei golfą
[spoiler:c25ac7e8e5=VIRGIN]Bolidas: VR-01 Įkūrimo metai: 2009 Įkūrėjas: Richardas Bransonas, Nickas Wirthas F1 debiutas: 2010 Dalyvavo GP: 0 Pasaulio čempionai: 0 Konstruktorių titulai: 0 Pirmūjų starto vietų: 0 Greičiausių ratų: 0 Podiumų: 0 Taškai: 0 Pergalių: 0
Virgin Racing yra Formulės 1 ekipa iš Jungtinės Karalystės, kuri lenktynėse debiutuos 2010 m. sezone. 2009 m. birželio 12 FIA oficialiai paskelbė dalyvių sąrašą, kuriame buvo nauja Manor Grand Prix ekipa. Ekipos vadovas liks ekipos savininkas John Booth, o techniniu diektoriumi paskirtas Nick Wirth. Ekipa bus įsikūrusi Šefilde, Jungtinėje Karalsytėje. Lapkričio 17 dieną Manor ekipa paskelbė, kad vienu jų lenktynininkų bus vokietis Timo Glockas. Lapkričio 30 d. buvo paskelbta, kad ekipa keičia pavadinimą į Virgin Racing 2009 m. gruodžio 15 d. buvo paskelbta, kad brazilas Lucas Di Grassi tapo antruoju komandos vairuotoju.[
[spoiler:c25ac7e8e5=:arrow: Timo Glock]Gimė: 1982-01-10 Ūgis: 169 cm Svoris: 64 kg Tautybė: Vokietis Šeimyninė padėtis: nevedęs Gyvenamoji vieta: Vokietija Pirmosios F1 lenktynės: 2004 Kanados Grand Prix Dalyvavo GP: 36 Iškovota taškų: 51 Podiumų: 3 Pergalių: 0 Pirmųjų starto vietų: 0 Greičiausi ratai: 1
1998-1999 m. lenktyniavo kartingais. 2000 m. tapo Vokietijos „Formulės-BMW“ jaunių čempionu. 2001 m. triumfavo jau bendrame Vokietijos „Formulės-BMW“ čempionate. 2002 m. pakilo laipteliu aukščiau – ėmė varžytis Vokietijos „Formulės-3“ pirmenybėse, kur pelnė 3 pergales ir užėmė 3-iąją vietą. 2003 m. Europos „Formulės-3“ pirmenybėse liko 5-as. 2004 m. tapo „Jordan“ F-1 komandos pilotu bandytoju. Ekipa keturiose etapuose vokiečiui leido važiuoti lenktynėse ir jis nenuvylė – pelnė 2 taškus ir užėmė 19-ąją vietą. Deja, dėl lėšų trūkumo jam teko kuriam laikui atsisveikinti su „Formule-1“. 2005 m. persikėlė už Atlanto ir debiutavo „Champ Car“ serijoje, kur kartą užlipo ant apdovanojimų pakylos ir galutinėje čempionato įskaitoje užėmė 8-ąją vietą. 2006 m. sugrįžo į Europą, į GP2 seriją. Pelnė 2 pergales, 5 kartus apsilankė ant apdovanojimų pakylos, o pirmenybėse liko 4-as. 2007 m. tęsė savo pasirodymą GP2 ir tapo čempionu. Be to, dirbo „BMW Sauber“ F-1 ekipos pilotu bandytoju, tačiau metų pabaigoje po trumpos kovos buvo perleistas „Toyota“ komandai, kurioje praleido ir pakankamai neblogą 2008 m. sezoną. Kitąmet Glockas vėl lenktyniavo japonų komandoje, bet itin aukštų rezultatų pasigirti negalėjo dėl vidutinio pajėgumo lygio technikos.
[spoiler:c25ac7e8e5=:arrow: Lucas di Grassi]Gimė: 1984-08-11 San Paulas, Brazilija Ūgis: 180 cm Svoris: 75 kg Tautybė: Brazilas Šeimyninė padėtis: nevedęs Gyvenamoji vieta: San Paulas, Brazilija Pirmosios F1 lenktynės: 2010 Bahreino Grand Prix Dalyvavo GP: 0 Iškovota taškų: 0 Podiumų: 0 Pergalių: 0 Pirmųjų starto vietų: 0 Greičiausi ratai: 0
25 m. L. di Grassi nuo 2006 m. lenktyniavo GP2 čempionate. 2007 m. sportininkas šiose pirmenybėse liko antras, nusileidęs tik dabartiniam savo komandos draugui Timo Glockui. Tiek 2008 m., tiek 2009 m. jis užėmė trečiąją vietą. Karjerą Europoje L. di Grassi pradėjo 2003 m. 2004 m. Didžiosios Britanijos „Formulės-3“ čempionate brazilas iškovojo dvi pergales, tačiau galutinėje įskaitoje liko aštuntas. 2005 m. Europos „Formulės-3“ pirmenybėse jis liko trečias, nusileidęs Lewisui Hamiltonui ir Adrianui Sutilui. 2008 m. L. di Grassi išmėgino „Renault“ ir „Honda“ komandų „Formulės-1“ techniką. Praėjusiame sezone jis buvo „Renault“ ekipos bandytojas bei atsarginis lenktynininkas.
[spoiler:c25ac7e8e5=WILLIAMS]Bolidas: FW32 Įkūrimo metai: 1962 Įkūrėjas: Frank Williams F1 debiutas: 1972 Dalyvavo GP: 546 Pasaulio čempionai: 7 Konstruktorių titulai: 9 Pirmūjų starto vietų: 125 Greičiausių ratų: 130 Podiumų: 296 Taškai: 2600 Pergalių: 113
2008 metai
2008 metais Williams Toyota komanda surinko 26 taškus. Ar tai daug ar mažai? Palyginus su 14-ka Honda taškų ne taip jau ir mažai, bet dvi privačios čempionato komandos, Red Bull Racing ir Scuderia Toro Rosso aplenkė Franką Williamsą. Jau keli metai vis didėja jausmas, kad didi komanda sensta. Net gi ekspertai kalba, kad Williams inžinierių skyriuje per daug senų žmonių ir komandai trūksta šviežio kraujo. 2007 metais komanda surinko kiek daugiau taškų, nei šiais metais – 33 ir jie leido komandai užimti net ketvirtą vietą Konstruktorių taurėje. 2008 metų vasarį, Williams komandos techninis direktorius Samas Michaelis kalbėjo: „Kokia forma mes pradėsime čempionatą? Galiu drąsiai pasakyti, kad mes nusileidžiame Ferrari ir McLaren, o kaip bus su kitomis komandomis, tradiciškai pamatysime po keturių Grand Prix. Ankstesniais metais visada būdavome stiprūs Australijoje, o vėliau nusirisdavome žemyn. Turi praeiti kelios lenktynės, tada situacija paaiškės.“ Praeitų metų scenarijus vėl pasikartojo... Nors komandai daugelis jaučia pagarbą, bet varžovai atrodo su mažesniu dėmesiu ir resursais pasiekia didesnių rezultatų, negu Williams. Sezonas prasidėjo neblogai, Nico Rosbergas Melburne finišavo trečioje pozicijoje. Atrodė, kad šį kartą viskas pavyks, bet kito podiumo teko laukti iki pat Singapūro Grand Prix. Komanda nekviečia žvaigždžių, komanda juos auklėja. Jie išaugino Rosbergą ir nėra abejonių, kad Nico jau pasiruošęs padaryti kitą žingsnį. Klausimas, ar komanda jau pasiruošusi tai padaryti? Laikai keičiasi, ateina naujos technologijos ir jau nieko nestebina, kad būtent Williams nusprendė kurti KERS sistemą, remdamiesi mechaniniu principu, kol kiti tiria ir diegia elektrinę rekuperacijos sistemą. Abu Williams Toyota pilotai 2008 metais turėjo rezultatyvių ir sausų lenktynių. Nico septyniskart sugebėjo prasimušti į kvalifikacijos finalą, kai Nakajima tik kartą, bet nepamirškime, kad japonui tai pirmas sezonas Formulėje 1. Negalima pasakyti, kad Rosbergas dažnai mus stebino, bet jo rezultatams didelę įtaką padarė silpnas bolidas. Visa kita atitiko lūkesčius: Rosbergas buvo stabilus, pagal statistiką jis net trečias pagal 2008 metais pravažiuotą distanciją ir nusileido tik dviem BMW Sauber pilotams. Norisi tikėti, kad naujas Formulės 1 reglamentas leis Williams komandai padaryti žingsnį į priekį, kad komanda ras jėgų grąžinti sau tas pozicijas, kurių ji nusipelnė, nes Formulės 1 rekordų knygoje komanda užima trečią poziciją po Ferrari ir McLaren ekipų. Tai didi komanda, kuri mokėjo nugalėti.
2009 metai
2009 metų sezonas Williams Toyota komandai tapo neišsipildžiusių galimybių metais. Bolidas buvo greitas ir patikimas, ekipa nuo pirmų lenktynių naudojo dvigubą difuzorių, bet pilnai išnaudoti FW31 bolido potencialo nepavyko. Taškus iškovojo tik vienas pilotas – Nico Rosbergas. Esant artimiems laikams kvalifikacijoje Kazuki Nakajima dažnai nusileisdavo komandos draugui, o tai turėdavo įtakos lenktynių rezultatams. Dažnokai japonui tiesiog nesisekė, bet ekipa Konstruktorių taurės įskaitoje užėmė tik septintą vietą. FW31 bolidas, kaip buvo pasakyta per prezentaciją, per paskutinius 30 metų sukurtas nuo švaraus lapo. Visi iki tol buvę bolidai perimdavo sprendimus. Komanda planavo naudoti KERS sistemą, nors ir ne nuo pirmų lenktynių, bet taip ir nepradėjo jos naudoti. Vienintelė ekipa, kuri žadėjo naudoti KERS, kuri rėmėsi ne elektriniu principu, o mechaniniu: energija, išskiriama stabdymo metu, turėjo įsukti vakuume esantį smagratį. Sezono vidurys buvo sėkmingiausias, visuose Europoje rengiamuose etapuose, išskyrus Monzą, Nico Rosbergas stabiliai iškovojo taškus. Williams pavyko pakeisti nemalonią paskutinių metų tendenciją, kai komanda rimtai nusileisdavo varžovams tobulinant bolidą sezono eigoje. 2009 metais su kiekvienomis lenktynėmis rezultatas augo ir Vokietijoje ir Vengrijoje pasiekta aukščiausia finišo vieta – ketvirta. Bet po to Formulė 1 atėjo į greitus autodromus, ir Williams rezultatai krito. Nico nepavyko iškovoti taškų dviejuose paskutiniuose etapuose ir Williams atidavė šeštą vietą Konstruktorių įskaitoje BMW Sauber ekipai. Komandos laukia rimtos permainos, pirmą kartą per paskutinius metus Williams pakeis abu pilotus: 2010 metais jai atstovaus Nico Hulkenbergas ir Rubensas Barrichello. Bolidas naudos kitą variklį, pagamintą Cosworth kompanijos, kurio konkurencingumas kol kas miglotas
[spoiler:c25ac7e8e5=:arrow: Rubens Barrichello]Gimė: 1975-05-23 Ūgis: 172 cm Svoris: 74 kg Tautybė: Brazilas Šeimyninė padėtis: žmona Silvana, du vaikai Gyvenamoji vieta: Monakas Pirmosios F1 lenktynės: 1993 Pietu Afrikos Grand Prix Dalyvavo GP: 287 Iškovota taškų: 607 Podiumų: 68 Pergalių: 11 Pirmųjų starto vietų: 14 Greičiausi ratai: 17
Rubenso Barrichello lenktynininko karjera prasidėjo „Interlagos“ trasoje. Ir tai visai nenuostabu, nes Rubensas gimė netoli šios trasos ir dar būdamas vaikas mėgdavo perlipti trasos sieną ir žiūrėti lenktynes. Rubenso šeima dar ir dabar gyvena netoli trasos ir mėgsta juokauti, kad Barrichello lenktynininko karjera prasidėjo dar mamos pilve, kai ji būdama jau aštuntą mėnesį nėščia, stebėjo Grand Prix lenktynes trasoje. Rubenso mamos šeima nuo seno buvo susijusi su automobilių sportu. Pavyzdžiui, Barrichello dėdė Darcio vadovauja Pietų Amerikos F-3 komandai, o Rubenso pusbroliai visi turi kartus. Savo pirmąjį kartą Barrichello gavo iš senelio, būdamas šešerių metų amžiaus. Kad įtikintų savo tėvą leisti lenktyniauti Rubensas turėjo įrodyti, kad jis tikrai ruošiasi tapti lenktynininku. Tėvas visada pažymėdavo, kad mokslas yra svarbiau už lenktyniavimą ir, kad Barrichello galės lenktyniauti tik tada jei gaus gerus pažymius. Tačiau tėvo nuomonę apie Rubenso lenktyniavimą stipriai pasikeitė, kai jau pirmose lenktynėse Barrichello finišavo trečias, po to antrose lenktynėse jis jau buvo antras ir galiausiai trečiose lenktynėse iškovojo pergalę. Barrichello vis tiek turėjo daug mokytis, tačiau tėvas jau palaikė Rubenso norą tapti lenktynininku. Dabar Barrichello sako, kad be tėvo paramos ir palaikymo sunkiais momentais jis nebūtų pasiekęs to ko pasiekė. Barrichello kartingų lenktynėse lenktyniavo 8 metus ir pasiekė tikrai daug: laimėjo Brazilijos čempionatą penkis kartus ir tris kartus iškovojo antrą vietą. 1986 metais Rubensas tapo Pietų Amerikos čempionu, 1987 metais Pasaulio čempionate iškovojo 9 vietą, aplenkęs kito F-1 lenktynininko Juano Pablo Montoya tėvą. Pasaulio čempionate Rubensą rėmė Ayrtonas Senna. Vienintelė problema buvo, kad pinigų užteko tik vienam žmogui, todėl jaunasis Barrichello turėjo vienas gyventi užsienyje. Rubenso geriausiu draugu, čempionato metu, tapo kurčneblys vaikinas. Įdomiausia tai, kad jie sugebėjo neblogai vienas kitą suprasti. 1989 metų pradžioje Barrichello paliko kartingų lenktynes ir perėjo į Brazilijos „Formula-Ford 1600“ čempionatą. Tuo metu Rubensas vis dar neturėjo pakankamai pinigų. Brazilas lėšų turėjo tiek, kad galėjo nusipirkti tik naudotą „Formula-Ford“ bolidą ir aišku ne patį geriausią. Tačiau šį sykį sėkmė atsisuko į Barrichello pusę. Prieš pirmąją oficialią treniruotę bolidą reikėjo nusiūsti patikrinti ar jis atitinka reikalavimus. Užkėlus ant sunkvežimio platformos ir pradėjus vežti bolidą, jis nuslydo ir visiškai sudužo. Čempionato rengėjams nieko kito neliko kaip Rubensui duoti visiškai naują bolidą, nes jie buvo kalti dėl jo bolido sudaužymo. Taigi Rubensas su nauju bolidu finišavo trečias pirmose lenktynėse. Čempionatą Rubensas baigė ketvirtoje vietoje 1990 metai buvo dar vieni sunkūs metai brazilui. Rubensui teko palikti šeimą, draugus ir viską ką buvo pasiekęs Brazilijoje, kad galėtų tapti Formulės-1 lenktynininku. Į Europą Barrichello persikėlė vienas, nes neturėjo pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų kažką pasiimti drauge. Rubensui buvo tik 17 metų, kai jis dalyvavo Italijos „Opel Lotus Euroseries” čempionate, lenktyniaudamas už „Drako“ komandą. Per tuos sunkius metus Rubensas subrendo kaip žmogus, suprato, kad gyvenime visko turi pasiekti pats. Rubensui tekdavo miegoti komandos garaže, taip pat brazilui teko lenktyniauti su tėvo vairuotojo pažymėjimu, nes jis dar buvo per jaunas, kad galėtų gauti savas. Toks sprendimas tapo įmanomas tik todėl, kad Rubenso tėvo vardas buvo toks pats ir jie abu buvo gimę tą pačią dieną, gegužės 23. Tačiau nepaisant visų sunkumų, Barrichello iškart tais metais tapo „Opel Lotus Euroseries” čempionu. Europos lenktynių pasaulis susidomėjo jaunuoju brazilu. 1991 meti buvo dar sunkesni Rubensui. Brazilas iš Italijos persikėlė į Didžiąją Britaniją. Čia jis lenktyniavo „Formula-3 West Surrey Racing“ komandoje. Persikėlimas į Didžiają Britaniją privertė Rubensą mokytis anglų kalbos. Brazilas jau buvo šiek tiek pramokęs italų kalbos, tačiau Didžiojoje Britanijoje iš jos nebuvo jokios naudos. Taip pat brazilui buvo sunku pakelti klimato pasikeitimus, nes Anglijoje vyravo neįprastai Rubensui šaltas ir drėgnas oras. Tačiau sunkiausia brazilui buvo iškęsti gyvenimą be šeimos. Tačiau lenktynių trasoje Rubensui sekėsi puikiai. Jis tapo jauniausiu lenktynininku laimėjusiu Didžiosios Britanijos F-3 čempionatą (šis Rubenso rekordas buvo įveiktas 2004 metais, kai čempionu tapo Nelsinho). 1992 metais, laimėjęs du titulus iš eilės, Rubensas buvo pakviestas dalyvauti Formula-3000 Europos čempionate. Jis lenktyniavo „IL Barone Rampante“ komandoje. Tie metai brazilui jau buvo lengvesni. Barrichello jau turėjo neprastą gyvenamąją vietą ir draugai iš Brazilijos, bandantys pradėti savo karjeras užsienyje, dažnai apsigyvendavo pas Rubensą. Draugai smarkiai pralinksmino Barrichello gyvenimą. Daug lenktynininkų buvo apsistoję pas Rubensą, kaip Pedro Paulo Dinizas, Gualteris Sales, Ricardo Rossettis ir Roberto Chavieras. Tačiau kaip lenktynininkui Rubensui šie metai buvo iš ties sunkūs. Bolidas nebuvo labai konkurencingas, todėl sezono viduryje Barrichello komanda pakeitė variklių tiekėjus. Tačiau brazilas vis tiek sugebėjo finišuoti trečias čempionato įskaitoje. 1993 metais Eddie Jordanas pakvietė Rubensą į savo F-1 komandos bandymus Silverstono trasoje. Bandymai brazilui pavyko puikiai ir netrukus „Jordan“ komanda pradėjo su Barrichello derybas dėl lenktyniavimo jų komandoje. Rubensas sulaukė pasiūlymų ir iš kitų komandų, tačiau nusprendė pasirašyti sutarti su „Jordan“. Tai buvo svajonės išsipildymas. Prieš pradėdamas karjerą Formulėje-1 Rubensas užsibrėžė sau tikslus. Pirmiausia jis turi iškovoti taškų, po to finišuoti ant apdovanojimų pakylos ir tada laimėti lenktynes. Ir ketvirtas paskutinis tikslas buvo tapti Pasaulio čempionu. Pirmosiomis Barrichello lenktynėmis Formulėje-1 tapo Pietų Afrikos GP Kyalami trasoje, kovo 14 dieną, 1993 metais. Rubensas finišavo 14 vietoje. Šis rezultatas nebuvo labai prastas, atsižvelgiant į to meto „Jordan“ bolido pajėgumą. Taip pat Barrichello dar nebuvo pripratęs prie specifinio „Jordan“ bolido valdymo, todėl brazilas dėl tokio rezultato per daug nesikrimto ir mokėsi lenktyniauti Formulėje-1. Rubenso gyvenimas toliau slinko ramiai, nes jo pagrindinis tikslas tais metais buvo iškovoti taškus. Barrichello to vos nepasiekė jau trečiose čempionato lenktynėse Europos GP, vykusiose Doningtono trasoje. Lenktynės vyko per lietų ir jose buvo daug netikėtumų. Rubensas buvo jau beveik iškovojęs antrą vietą, tačiau likus dviem ratams iki finišo linijos sugedo jo „Jordan“ bolidas. Per visą sezoną „Jordan“ bolidas sugedo aštuonis kartus per šešioliką lenktynių, tačiau Rubensas nenuleido rankų ir įrodė, kad jo laukia puiki ateitis F-1 čempionate. Spalio 24 diena, 1993 metais, Japonijos GP lenktynėse brazilui pagaliau pavyko iškovoti savo pirmus du taškus. Tą sezoną jų daugiau ir neiškovojo, tačiau daug lenktynininkų per pirmą sezoną iš vis lieka be taškų. Sezono įskaitoje brazilas liko 17 vietoje. 1994 metų sezoną Rubensas pradėjo mąstydamas apie finišą ant podiumo. Barrichello nesitikėjo, kad šį tikslą pavyks įgyvendinti taip greitai. Jau antrose sezono lenktynėse, balandžio 17 dieną Ramiojo Vandenyno GP lenktynėse brazilas finišavo trečias. Tose pačiose lenktynėse Rubensui teko įsitraukti į pačią sunkiausią kovą, per pastaruosius metus. Jam teko varžytis su Michaeliu Schumacheriu. Schumacheris laimėjo lenktynes, tačiau Rubenso bolidas buvo daug prastesnis, todėl jis nieko daugiau negalėjo padaryti. Tačiau po lenktynių prie Barrichello priėjo Ayrtonas Senna, kuris Rubensui senai buvo herojus, į kurį jis visada lygiuodavosi. Pats Senna sakė, kad kai baigs karjerą Rubensas taps jo įpėdiniu. Taigi Senna pasveikino Barrichello su iškovotu podiumu ir pasakė, kad pats nebūtų geriau pasirodęs su tokia technika, kurią turėjo Rubensas. Šis komplimentas Rubensui buvo daug svarbesnis net už pirmąjį podiumą F-1 lenktynėse. Kitas lenktynių savaitgalis buv tragiškas Rubensui. San Marino GP penktadienio treniruotėse Barrichello per greitai įlėkė į posūkį, tada užlėkė ant aukšto trasos krašto, pakilo į orą ir trenkėsi į iš padangų sukrautą sieną, tada dar porą apsivertimų ir nusileidimas ant žemės aukštyn galva. Atbėgę trasos darbuotojai apverčia bolidą ir paaiškėja, kad Rubenso gyvybei pavojus negresia. Tačiau brazilas prarado samonę ir nuvežamas į ligoninę. Ten diagnozuojama galvos trauma, dešinės rankos lūžimas, keletas sumušimų stuburo srityje ir krūtinės ląstoje ir nosies lūžis. Kai Barrichello atgavo sąmonę, pirmasis veidas, kūrį jis pamatė buvo Ayrtono Sennos. Jis prie Rubenso budėjo visą naktį. Šeštadienį Barrichello paleido iš ligoninės ir jis nuvažiavo tiesiai namo į Didžiąją Britaniją. Tolesnius įvykius Rubensas stebėjo per televizorių. Šeštadienį žūva jaunas lenktynininkas Rolandas Ratzenbergeris, tačiau jo žūtį užgožia dar viena tragedija. Sekmadienį per lenktynes žūva Ayrtonas Senna. Rubensui tai buvo pats didžiausias praradimas per jo gyvenimą. Kaip pats Barrichello sakė, jam netiek rūpėjo lenktyniauti F-1 čempionate kiek lenktyniauti arti Ayrtono Senna. Barrichello tai buvo kaip vyresniojo brolio netektis. Po tokios tragedijos Rubensui buvo sunku atsigauti. Atsirado neryžtingumas lipant į bolidą, taip pat važiuojant didžiausiu greičiu. Tačiau Barrichello su tuo susitvarkė puikiai. Jis sau prižadėjo jei vykstant bandymams, penkiolikai dienų po tragedijos, negalės važiuoti taip greitai kaip iki tragedijos jis mes lenktyniavimą. Jam tai pavyko ir jis toliau lenktyniavo. Sezoną brazilas baigė puikioje šeštoje vietoje su 19 taškų. Kitais metais Barrichello pajuto stiprų spaudimą iš aplinkinių, nes jis turėjo būti Sennos įpėdiniu. Rubensas progresavo šiek tiek lėčiau nei pats buvo numatęs, tačiau jis vis tiek 1994 Belgijos GP lenktynėse iškovojo „Pole-Position“, o 1995 metais Kanados GP lenktynėse iškovojo antrą vietą. Dažniau parodyti panašius rezultatus Rubensui trukdė nepatikimas ir ne visada greitas „Jordan“ bolidas. 1995 metų sezoną Rubensas baigė 11 vietoje su 11 taškų, o 1996 metų sezoną 8 vietoje su 14 taškų. Prieš 1997 metų sezoną Barrichello nusprendė, kad jam reikia pasikeitimų ir jis paliko „Jordan“ komandą. Naują sutartį brazilas pasirašė su „Stewart“ komanda. Jis manė, kad su Ford koncerno pagalba jų bolidas bus konkurencingesnis nei „Jordan“. 1997 metų gegužės 24 dieną Barrichello vedė merginą, vardu Silvana. Žmona padėjo iškęsti Rubensui 1997 metų nesėkmes. Jo bolidas sugedo 14 kartų per 17 lenktynių, tačiau tą sezoną buvo ir vienas puikus Barrichello pasirodymas. Jis finišavo antras Monako GP lenktynėse. Sezoną su šešiais taškais Rubensas baigė 13 vietoje. 1998 metų sezonas per daug nesiskyrė nuo praėjusio. „Stewart“ bolidas toliau gedo, o Barrichello su 4 taškais liko 12 vietoje čempionato įskaitoje. 1999 metų sezonas buvo daug sėkmingesnis, Rubensas iškovojo tris podiumus ir čempionatą baigė septintoje vietoje su 21 tašku. Geras pasirodymas padėjo pasirašyti sutartį su „Ferrari“. Daug kas manė, kad pasirašyti sutartį su Michaelio Schumacherio komanda yra labai neprotingas poelgis, tačiau Barrichello jau buvo nusibodę lenktyniauti su nekonkurencingais bolidais. 2000 metai atėjo ir Rubensas juos pradėjo su svajone dažnai finišuoti ant apdovanojimų pakylos, o galbūt net iškovoti pergalę. Liepos 30 dieną, Vokietijos GP lenktynėse, Barrichello šventė savo pirmąją pergalę F-1 lenktynėse. Rubensas tose lenktynėse, dėl elektronikos problemų kvalifikacijos metu, startavo tik iš 18 vietos. Paskutinius ratus Rubensas per lietų įveikinėjo su „Slick“ tipo padangomis. Per paskutinius ratus Barrichello prabėgo visa jo gyvenimo istorija, kaip jis pasiekė šį tikslą. Sezoną Barrichello baigė katvirtoje vietoje su 62 taškais. Rubenso pastangos padėjo „Ferrari“ komandai iškovoti Konstruktorių įskaitos čempionų vardą. 2001 metais rugsėjo mėnesį gimė pirmasis Rubenso sūnus, Eduardo. Antrasis sūnus, Fernando, gimė 2005 metais rugsėjo 12 dieną. Sūnūs įnešė daug džiaugsmo į Rubenso gyvenimą. 2001 metais Rubensui nepavyko iškovoti dar vienos pergalės, tačiau jis visą sezoną kovojo dėl antros vietos su Davidu Coulthardu. Iškovoti ją jam nepavyko, tačiau sezoną Barrichello baigė 3 vietoje su 56 taškais. 2002 metų sezone „Ferrari“ komandą tiesiog dominavo. Rubensas iškovojo net keturias pergales. Australijos GP lenktynėse brazilas pirmavo ir būtų jas laimėjęs, tačiau komandos įsakymu praleido į priekį Michaelį Schumacherį. JAV GP lenktynėse „Ferrari“ lenktynininkai sugalvojo finišuoti mažiausiu atstumu vienas nuo kito, tačiau tai nepavyko, bet Rubensas atėmė pergalę iš Michaelio Schumacherio. Sezoną brazilas baigė antroje įskaitos vietoje po komandos draugo. Po šio sezono Barrichello pratęsė sutartį su „Ferrari“ 2003 metų sezonas buvo sudėtingesnis „Ferrari“ komandai. Šį kartą Rubensas liko ketvirtoje įskaitos vietoje, o nuo komandos draugo Michaelio Schumacherio jį skyrė Kimi Raikkonenas ir Juanas Pablo Montoya. Tačiau vistiek brazilas sugebėjo iškovoti dvi pergales. 2004 metų sezone vėl dominavo „Ferrari“. Barrichello iškovojo dvi pergales, tačiau abi jos buvo po to , kai čempiono vardą buvo užsitikrinęs jo komandos draugas Michaelis Schumacheris. Rubensas finišavo 12 kartų ant podiumo ir sezoną baigė antroje įskaitos vietoje. 2005 metų sezonas buvo didelis nuosmukis „Ferrari“ komandai. Šios komandos dominavimo era nutrūko ir Barrichello sezoną baigė tik aštuntoje vietoje su keturiais finišais ant apdovanojimų pakylos. Po šio sezono baigėsi Barrichello sutartis su Ferrari ir jis nusprendžia šią komandą palikti. Prieš 2006 metų sezoną Rubensas sukerta rankomis su „Honda“ komanda, kurioje lenktyniaus su Jensonu Buttonu ir sieks vienintelio dar nepasiekto tikslo – čempiono titulo. 2006 m. R. Barrichello pastebimai nusileido savo naujajam komandos draugui. Debiutuodamas „Honda“ komandoje, brazilas pelnė 30 taškų ir čempionate užėmė 7-ąją vietą. 2007-2008 m. veteranui buvo išties tragiški dėl iš ėsmės apgailėtinos „Honda“ technikos. 2009 m. Rubensas lika komandoje, kuri buvo pervadinta "Brawn GP". Ekipos rezultatai nuo pat pirmųjų sezono etapų buvo fantastiški ir atrodė, kad čempionu taps arba brazilas, arba jo kolega J. Buttonas. Sezono antroje dalyje ant kulnų šiems pradėjo lipti "Red Bull" sportininkai, tačiau konstruktorių taurę pelnė "Brawn", o čempionu tapo J. Buttonas. Nepaisant to - Rubensas parodė, kad jam netruksta nei greičio, nei sugebėjimų, nei motyvacijos. 2010 m. brazilas lenktyniaus "Williams" komandoje.
[spoiler:c25ac7e8e5=:arrow: Nico Hulkenberg]Gimė: 1987-08-19 Emmerich am Rhein, Vokietija Ūgis: 184 cm Svoris: 70 kg Tautybė: Vokietis Šeimyninė padėtis: nevedęs Gyvenamoji vieta: Vokietija Pirmosios F1 lenktynės: Dalyvavo GP: 0 Iškovota taškų: 0 Podiumų: 0 Pergalių: 0 Pirmųjų starto vietų: 0 Greičiausi ratai: 0
N. Hulkenbergas pernai debiutavo GP2 čempionate ir iškart laimėjo šias pirmenybes, kartu pelnęs ir 5 pergales lenktynėse. 2008 m. jis tapo Europos „Formulės-3“ čempionu, 2006 m. pelnė devynias pergales „A1 GP“ pirmenybėse, o metais prieš tai triumfavo Vokietijos „Formulės-BMW“ serijoje.
|
|
|
|
|
Страница 1 из 1
|
|
|
|
Ваши права в разделе
Вы не можете начинать темы
Вы не можете отвечать на сообщения
Вы не можете редактировать свои сообщения
Вы не можете удалять свои сообщения
Вы не можете голосовать в опросах
You cannot attach files in this forum
You cannot download files in this forum
|
Текущее время: 21-Дек 18:07
Часовой пояс: GMT + 2
|
|
